(NE)MATOMI RYŠIAI: SOCIALINIS KAPITALAS – KAIP KURTI, STIPRINTI IR PANAUDOTI
Liepos 8 d. Plungės rajono vietos veiklos grupės atstovės dalyvavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos kaimo tinklo sekretoriato organizuotame seminare „(Ne)matomi ryšiai: socialinis kapitalas – kaip kurti, stiprinti ir panaudoti“, vykusiame Tradicinių amatų centre Houvalto dvare, Maišiagaloje.
Renginys subūrė vietos veiklos grupių administracijos darbuotojus ir narius iš visos Lietuvos, Europos Komisijos atstovus, ŽŪM specialistus bei kitus LEADER iniciatyvos įgyvendinime dalyvaujančius partnerius.
Seminare pabrėžta, kad socialinis kapitalas yra vienas iš kertinių LEADER metodo elementų – „Socialinis kapitalas nėra tai, ką bendruomenė turi. Tai yra tai, ką bendruomenė gali padaryti kartu“. Tai atskleidžia, kad bendruomenių stiprybė slypi ne materialiuose ištekliuose, o gebėjime telktis, kurti pasitikėjimą ir veikti išvien. LEADER priemonės būtent ir skatina šiuos procesus – partnerystę, gyventojų įsitraukimą ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
Po sveikinimo žodžio vyko pagrindinė sesija „LEADER pridėtinė vertė: socialinis kapitalas“, kurioje pranešimus skaitė Elena Pisani, Italijos Padujos universiteto atstovė ir Dr. Irena Blaževičė, Socialinių pokyčių inkubatoriaus NVO „Domus Solis“ ekspertė. Pranešėjos pristatė socialinio kapitalo sampratą, jo matavimo metodus ir praktinius pavyzdžius iš Europos kaimo plėtros projektų. Akcentuota, kad stiprūs ryšiai padeda išlaikyti stabilumą ir yra pasitikėjimo, veiklos tęstinumo bei reputacijos pagrindas.
Vėliau dalyviai įsitraukė į panelinę diskusiją, kurioje aptarė LEADER bendruomenių patirtis, iššūkius ir galimybes stiprinant socialinius ryšius vietos lygmeniu.
Po pietų vyko projektų pristatymai, skirti socialinio kapitalo stiprinimui. Savo veiklas pristatė Riešės kaimo bendruomenės pirmininkė, apžvelgusi 20 metų bendruomenės veiklos patirtį, ryšių kūrimą ir jų palaikymą. Tuo tarpu Rykantų pašto įkūrėja ir vadovė pristatė paštą kaip socialinio verslo ir inovacijų erdvę, kurioje vykdomos sveikatinimo, sporto, meno ir kultūros edukacijos, įtraukiant įvairias visuomenės grupes, taip pat skatinamos socialinio verslo iniciatyvos. Šie pavyzdžiai parodė, kaip ilgalaikis bendradarbiavimas ir nuoseklus ryšių stiprinimas kuria tvarią bendruomeninę aplinką.
Seminaro pabaigoje dalyviai dirbo darbo grupėse, kuriose praktiškai analizavo, kaip identifikuoti ir pamatuoti socialinį kapitalą bei kaip aiškiai pristatyti jo sukuriamą vertę vietos veiklos grupių veiklose.
Seminaras dar kartą patvirtino, kad socialinis kapitalas yra esminis gyvybingų kaimo vietovių elementas – privalu ryšius puoselėti, juos auginti ir vystyti.
