Įgyvendinti vietos projektai
Įgyvendintas vietos projektas „Vasarą leiskime aktyviai”
Birželio 22–29 d. asociacija „Plungės skautai”-Gondingos tuntas (Lietuvos skautijos narys), įgyvendindama vietos projektą „Vasarą leiskime aktyviai” Nr. PLUNG-LEADER-6B-KVJ-8-1-2018, prie Varkalių piliakalnių organizavo stovyklą „N-14: SKAUTAI!”
Stovyklos programoje buvo numatyti aktyvūs mokomieji užsiėmimai. Dalyviai mokėsi lietuvių ir kitų tautų šokių; dalyvavo išgyvenimo užsiėmimuose. Taip pat nemažai laiko skyrė pionerijai, pynimui iš odos ir virvučių, lipdymui iš molio, pynimui iš vytelių ir žolių, žvakių gamybai ir įvairioms skautiškoms veikloms.
Stovyklos „N-14: SKAUTAI” dalyviai – keturiolikmečiai ir vyresni jaunuoliai, jiems talkino suaugę vadovai, programų organizatoriai ir vedėjai bei jaunesni pagalbininkai skautai. Savaitė buvo neįkainojama galimybė jaunimui mokytis tradicinių amatų, integruotis į vietos bendruomenės veiklas, turiningai leisti laisvalaikį, augti kaip asmenybėms, formuoti, stiprinti vertybinius pamatus.
Pirmosiomis dienomis visi mokėsi pionerijos darbų – statė įvairius stovyklinius įrenginius: indaujas, staliukus, kabyklas, gultus, netgi namelį medyje, apsitvėrė pastovykles.
Šeštadienio vakarą stovyklautojus aplankė Telšių vyskupijos generalvikaras, mūsų brolis sk. vytis Vilius Viktoravičius ir aukojo šv. Mišias pievoje, prie skautų pasistatyto kryžiaus.
Sekmadienį, po iškilmingo stovyklos atidarymo, jaunuoliai tęsė pionerijos darbus, kariavo vandens mūšyje, o vakare demonstravo sugebėjimus bei talentus Joninių laužo metu. Nepakartojami buvo visų skilčių – „Blogio (ir gėrio) aljanso”, „Lokio”, „Lelijų” ir „Ramunių” skilčių burtai, žaidimai, dainos ir vaidinimai bei nusipinti vainikai. Labiausiai visus žavėjo brolio Lauryno šūkiai ir pastovyklių komendantų Dovydo bei Ievos repas. Aišku, vadovų pasirodymas ir vėjo bei lietaus iššaukimas nustebino ne mažiau!
Joninės, kaip ir dera, baigėsi šokinėjimu per laužą bei vainikų plukdymu.
Paryčiais skautus aplankė netikėta viešnia – stirna, kuri atėjo pasmalsauti, kas vyksta jos valdose…
Pirmadienį tęsėsi užsiėmimai – dalyviai su vadove Jovita mokėsi lipdyti iš molio, o su mokytoja Irena – pinti apyrankes bei kitus papuošalus iš virvučių ir odos. Beje, lipdyti sekėsi puikiai – dirbiniai pavyko visiems (šiuo metu Vaikų bibliotekoje (Laisvės al. 19) vyksta jau išdegtų puodelių, vazelių, dubenėlių ir puodynėlių paroda). O pasimokę pinti, ne tik patys pasipuošė prašmatniomis apyrankėmis, bet ir slapta papuošalų dovanojo slaptiems draugams.
Po užsiėmimų, vakarop, pasidaliję į dvi grupeles ir lydimi vadovų (tarp kurių buvo ir misijos „Sibiras 2019″ dalyvis Paulius), stovyklautojai iškeliavo į žygį Babrungo upe: vyresnieji leidosi pasroviui, jaunesni – prieš srovę. Abi grupės patyrė nenupasakojamų nuotykių, o vyresnieji dar ir atliko gerąjį darbelį – išvalė teritoriją. Vakare laukė susitikimas ir įtraukiantis pokalbis su Plungės klebonu Vytautu Gedvainiu, o po jo ištvermingiausieji susibūrė renginių palapinėje į kino seansą – pradėjo žiūrėti serialą „Černobylis”.
Antradienį, nepaisydami karščio, stovyklautojai susibūrė į išgyvenimo pamokas. Šįkart jos buvo skirtos savigynai, o vedė jas dziudo treneris Edvardas. Kitas antradienio užsiėmimas – lietuvių liaudies šokiai su mokytoja Aida. Išmokome „Transkverą”, „Malūnėlį”, „Oirą”, „Grečenikę” ir keletą kitų. O smagiausia – kad pamoka vyko Varkalių piliakalnio papėdėje, neseniai nušienautoje pievoje, liepos pavėsyje… Turėjome ir svečių – pusdienį stovykloje praleido Plungės bibliotekos savanorės – Lijana iš Armėnijos ir Florentina iš Albanijos. Tą dieną birželio karštis ir intensyvi veikla tiek išvargino, kad vakare numatytas laužas buvo perkeltas į kitą dieną, o vietoj jo vėl vyko filmų vakaras – toliau žiūrėjome „Černobylį”.
Trečiadienis išaušo įprastai saulėtas ir karštas. Vėl laukė šokiai, šįkart kitų tautų, ir išgyvenimo pradžiamokslis su kariais savanoriais. Dalis stovyklautojų mokėsi šokti „Salsą” ir „Bačatą”, o kiti, padedami karių, sėmėsi žinių, kaip padėti sužeistajam, nugabenti jį į saugią vietą, orientuotis pagal žemėlapį. Po pietų grupės susikeitė vietomis. Prie mūsų vėl prisijungė Florentina ir Lijana. Vakare keturios dalyvių ir viena vadovų skiltis ruošėsi laužui, kurio tema buvo „Seimas”. Pamatėme ir Seimo posėdžių, ir televizijos laidų, o vadovai pasiūlė įsivaizduoti, kad stovykla – Lietuva, o vadai – Seimas, ir kaip atrodytų Seimo posėdis stovykloje.
Ketvirtadienį vėl atsigręžta į amatus. Jaunimas, padedamas Barboros ir Kristijono tėčio Vytaro, mokėsi pinti gaireles ir padėkliukus iš vytelių, su žolininkės Rasos pagalba iš žolių darė dubenėlius ir krepšiukus, o vadovaujant edukatorei Daivai, – liejo vaškines žvakes. Visi šie užsiėmimai buvo ir labai įtraukiantys, ir džiuginantys rezultatais. Vakare vėl susiburta laužui. Šįkart skautai dainavo, žaidė, šoko per dvi dienas išmoktus šokius. Ketvirtadienis buvo svarbi diena ir dar dėl vienos priežasties – tądien du patyrę skautai (vyšnios) išsivedė į slaptų išbandymų žygį du skautus (citrinas). Abiem išbandymus įveikti pavyko, tad į penktadienio rikiuotę grįžo ne du, o keturi patyrę skautai. Vyšniukų gretos pasipildė sese Deimante ir broliu Giedrium. Juos broliai ir sesės sveikino ne tik mėtydami aukštyn, bet ir gausiai palaistydami vandeniu, kad augtų ir žydėtų.
Penktadienis buvo skirtas stovyklos tvarkymui ir įrenginių ardymui. Pavakary visi atžygiavo į stovyklos uždarymo ceremoniją. Kiekvienam įteiktas stovyklos dalyvio pažymėjimas, taip pat nė vienas neliko be nominacijų. O jų būta įvairiausių: „Už gerą tarnybą virtuvėje” – Viliui, Dianai, Gedui, Laurynai, „Už maisto taupymą” – nevalgiausiai stovyklautojai Barborai, „Už pozityvą” – brolių pastovyklės komendantui Dovydui, „Už ramybės skleidimą” – sesių pastovyklės komendantei Ievai, „Už kavos ruošimą vadovams ir puodų šveitimą” – broliui Deividui, „Už tunto istorijos įamžinimą ir saulėtą šypseną” – sesei Austėjai, „Už trapumą” – sesei Laurai, „Už drąsią kovą su šernu” – sesėms Mildai ir Katiai, „Už tylos įžadus” – broliui Juliui, „Už konkretumą ir kantrybę” – broliui Ervinui, „Už sesių globą” – broliui Audriui, „Už stovyklos gynimą nuo savų” – broliui Arnui, „Už malkų rinkimo motyvaciją” – broliui Žydrūnui, „Už dietų griovimą” – sesei Ingai, „Už stabilumą” – sesei Jovilei, „Už maskuotę” – broliui Arnui antrajam, „Už draugiškumą” – stirnelei Monikai ir kt.
Taip pat vertingomis, t. y. valgomomis dovanomis apdovanotos visos skiltys: „Blogio (ir gėrio) aljansas” – už iniciatyvą laužavedyboje ir išradingus šūkius”; „Lokio” skiltis – už itin sudėtingas ir įvairias dainas per rikiuotes ir už tai, kad „niekad nieks nemylėjo lokių”; „Lelijos” – už gyvenimo motto „Meilė yra meilė” skleidimą; „Ramunės” – už itin išsamius raportus.
Penktadienį vyko ir vakaro laužas, skirtas stovyklos įspūdžiams. Abi brolių skiltys susivienijo ir suvaidino antradienį vykusį naktinį stovyklos užpuolimą, kai kelios budėtojų brigados tamsoje nebesuprato, kas yra priešai, o kas – draugai. Susijungusios sesių skiltys vaidino naktinį budėtojų susitikimą su neva į stovyklos prausyklą atklydusiu šernu. O vadovai sudainavo brolio Tado sukurtą dainą, į kurią tilpo visi savaitės nuotykiai. Žinoma, buvo ir kitų dainų, šokių, žaidimų, šūkių, nes kai laužo vedimą į savo rankas perima sesė Olga, nuobodžiauti nėra kada. Beje, paskutinioji skautų stovyklos naktis vadinama baltąja. Tai reiškia, jog tąnakt galima neiti miegoti. Tačiau ištvermingų daug nebuvo. Kai kurie sumigo prie laužo, kai kurie – kino salėje, baigdami žiūrėti dvi paskutines „Černobylio” serijas…
Šeštadienio ryte baigėme ardyti stovyklos įrenginius, susikrovėme daiktus ir patraukėme namo. Išvažiavome praturtėję naujais gebėjimais, patirtais nuotykiais, prisiminimais apie saulėlydžius, žvaigždynus, naktinius budėjimus, pašnekesius prie žėruojančio laužo, et, neįmanoma visko išvardinti…
Išsiskirstėme palikdami pievoje išmintus takelius; miškelį, priglaudusį norinčius gyventi medžiuose; upę, kuri ir gaivino karštomis dienomis, ir slėpė aštrias kriauklytes; arčiau piliakalnio perkeltą stovyklos kryžių, nenurinktus čiobrelius, nenuskintus liepžiedžius, nenuvalgytas žemuoges, vietines gyventojas stirnas ir smalsiu žvilgsniu mus palydėjusį gandrą…
Išvažiavome dėkingi ir ramūs – susitiksime sueigoje, o su kai kuriais – kitoje stovykloje.
Asociacijos „Plungės skautai”, „Gondingos” tunto inf.
Daugiau nuotraukų:ÂÂ https://www.facebook.com/plungesskautai/